Kondicionieriai be išorinio bloko: ar verta juos rinktis?

Kondicionieriai be išorinio bloko tampa vis populiaresniu pasirinkimu tarp žmonių, kurie siekia efektyviai vėsinti patalpas, tačiau nenori montuoti didelio lauko įrenginio. Tokie sprendimai leidžia palaikyti komfortišką temperatūrą namuose ar biure, išsaugant pastato estetiką ir sumažinant triukšmą išorėje.

Kas yra kondicionieriai be išorinio bloko?

Daugelį metų buvo įprasta manyti, kad oro kondicionavimo sistema visada susideda iš dviejų dalių: vidaus bloko ir išorinio bloko. Laikui bėgant vidiniai moduliai stipriai patobulėjo tiek technologiškai, tiek vizualiai.

Šiuolaikiniai gamintojai siūlo modelius, kurie tampa interjero dalimi. Jie pasižymi minimalistiniu dizainu, subtiliomis linijomis ir lengvai priderinami prie įvairių erdvių. Vis dėlto išorinis blokas daugeliui išlieka problema. Jis užima papildomą vietą, nėra estetiškas ir kai kuriais atvejais jo montavimas ant fasado tampa sudėtingas arba apskritai negalimas.

Pastaraisiais metais atsirado alternatyva, leidžianti atsisakyti lauko modulio. Tokiuose įrenginiuose kompresorius integruojamas į vidinę sistemos dalį, todėl išorėje reikia tik angų oro srautui pašalinti.

Veikimo principas primena mobilius oro kondicionierius, tačiau tokie modeliai turi svarbių pranašumų:

  • mažesnį triukšmo lygį;
  • efektyvesnį veikimą;
  • geresnį komfortą kasdieniam naudojimui.

Pagal našumą jie gali prilygti tradiciniams stacionariems kondicionieriams.

Kaip veikia kondicionieriai be išorinio bloko?

Veikimo principas labai panašus į įprastų split sistemų. Pagrindinis skirtumas tas, kad kompresorius įrengiamas vidinėje dalyje, o ryšys su išore užtikrinamas per dvi sienoje esančias angas.

Toks sprendimas leidžia atsisakyti atskiro išorinio modulio montavimo. Dėl to kondicionieriai be išorinio bloko dažnai pasirenkami pastatuose, kuriuose galioja griežti architektūriniai arba paveldosaugos reikalavimai.

Kai fasado keisti negalima, sienoje išgręžtos angos tampa praktišku kompromisu. Jos uždengiamos nedidelėmis grotelėmis, kurios vizualiai beveik nepastebimos ir nedaro reikšmingos įtakos pastato išvaizdai.

Montavimas

Tokio tipo kondicionierių įrengimas dažniausiai yra paprastesnis nei tradicinių sistemų.

Pirmiausia sienoje reikia išgręžti dvi angas, kurios sujungs įrenginį su išore. Atliekant darbus svarbu įsitikinti, kad nebus pažeisti:

  • elektros laidai;
  • vandentiekio vamzdžiai;
  • dujų sistemos.

Kondicionieriaus be išorinio bloko montavimas
Kondicionieriaus be išorinio bloko montavimas

Montavimui būtina siena, turinti tiesioginį kontaktą su išore. Kuo trumpesnis oro kelias, tuo efektyviau veiks sistema.

Norint išgręžti tikslias ir estetiškas angas, rekomenduojama naudoti specialią gręžimo įrangą. Vėliau montuojami ortakiai bei kondensato surinkimo sistema. Susikaupęs vanduo turi būti reguliariai pašalinamas.

Baigiamajame etape kondicionierius prijungiamas prie elektros tinklo ir pritvirtinamas prie montavimo laikiklių.

Pagrindiniai privalumai

Didžiausias tokio sprendimo pranašumas yra tai, kad nereikia išorinio bloko. Kartu atsiranda ir papildomų naudų, susijusių su estetika bei triukšmo mažinimu.

Mažesnis vizualinis poveikis pastatui

Kadangi fasade nėra didelio išorinio įrenginio, pastato išvaizda išlieka tvarkinga ir estetiška. Matomos tik nedidelės ventiliacinės grotelės.

Tinka pastatams su apribojimais

Tai vienas praktiškiausių variantų objektuose, kuriuose draudžiama montuoti išorinius įrenginius dėl architektūrinių, techninių ar paveldosauginių reikalavimų.

Paprastesnis montavimo procesas

Lyginant su klasikinėmis split sistemomis, montavimo darbai dažniausiai atliekami greičiau ir reikalauja mažiau techninių sprendimų.

  • nereikia išorinio kompresoriaus;
  • pakanka dviejų angų sienoje;
  • montavimas dažnai kainuoja mažiau;
  • sumažėja išorinio triukšmo lygis.

Vėdinimo sistemų priežiūra

Tinkama priežiūra yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių efektyvų pastato vėdinimo sistemos darbą ir atitiktį galiojantiems sveikatos bei saugos reikalavimams. Netinkamai prižiūrima sistema gali ne pagerinti, o pabloginti patalpų oro kokybę. Dėl to gali atsirasti nepalankios sąlygos žmonėms, esantiems pastate, taip pat didėti žala pačiam statiniui. Šiame straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai natūralių ir mechaninių vėdinimo sistemų priežiūros principai bei paaiškinama, kodėl reguliari techninė priežiūra šiandien yra itin svarbi.

Natūralių vėdinimo sistemų priežiūra

Natūralaus vėdinimo sprendimams paprastai reikia mažesnės priežiūros, nes jų veikimas mažiau priklauso nuo mechaninių komponentų. Vis dėlto reguliarios vizualinės apžiūros ir pagrindinis elementų valymas išlieka būtini.

Priežiūros dažnumas priklauso nuo pastato paskirties ir veiklos pobūdžio. Pavyzdžiui, administracinėse patalpose ventiliacijos elementų tikrinimas dažniausiai reikalingas rečiau nei gamybiniuose objektuose, kur aplinkoje kaupiasi daugiau dulkių ir nešvarumų.

Atliekant techninę priežiūrą svarbu:

  • patikrinti judančias detales, įskaitant pavaras ir aktuatorius;
  • pašalinti ant komponentų susikaupusius nešvarumus;
  • įvertinti valdymo sistemų veikimą;
  • išbandyti retai naudojamus automatinius mechanizmus.

Tokie patikrinimai ypač svarbūs tais atvejais, kai sistema naudojama ir dūmų bei karščio šalinimui gaisro metu.

Mechaninių vėdinimo sistemų priežiūra

Mechaninėms vėdinimo sistemoms reikalinga gerokai dažnesnė ir sudėtingesnė priežiūra. Jų veikimas priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių komponentų darbo kokybės, todėl visi sistemos elementai turi būti nuolat prižiūrimi ir palaikomi tvarkingos būklės.

Tinkama priežiūra leidžia:

  • išlaikyti aukštą sistemos efektyvumą;
  • sumažinti energijos sąnaudas;
  • apsaugoti sistemą nuo dulkių, purvo ir bakterijų kaupimosi;
  • užtikrinti stabilesnę oro kokybę patalpose.

Priežiūros reikalavimai turi būti įvertinti dar projektavimo etape. Svarbu suplanuoti patogią prieigą prie visų sistemos dalių, kad tikrinimas ir valymas būtų atliekami greitai bei saugiai.

Eksploatacijos metu būtina reguliariai tikrinti:

  • oro padavimo ir ištraukimo ventiliatorius;
  • ortakius;
  • ventiliacijos angas;
  • oro filtrus;
  • jutiklius ir valdymo įrangą.

Visi komponentai turi veikti tinkamai ir būti apsaugoti nuo nešvarumų kaupimosi. Patikrinimų intervalai priklauso nuo pastato naudojimo paskirties ir taikomų norminių reikalavimų.

Reikalavimų ir standartų laikymasis

Pastatų vėdinimo sistemos turi būti projektuojamos, montuojamos, eksploatuojamos ir prižiūrimos laikantis vietinių teisės aktų bei taikomų standartų.

Europoje galioja įvairūs EN standartai, reglamentuojantys pastatų vėdinimą. Daugelyje šalių jie papildomai pritaikomi pagal regiono klimato sąlygas ir statybose dažniausiai naudojamas medžiagas.

Taip pat dažnai taikomi specifiniai reikalavimai pagal pastato paskirtį, pavyzdžiui:

  • mokykloms;
  • biurams;
  • gydymo įstaigoms;
  • pramoniniams objektams.

Vėdinimo specialistai gali padėti nustatyti, kokius minimalius reikalavimus turi atitikti konkretus pastatas, taip pat rekomenduoti papildomus sprendimus, padedančius pagerinti bendrą pastato efektyvumą ir vidaus aplinkos kokybę.

Oro kondicionierių valymas

Reguliarus oro kondicionavimo sistemų valymas yra svarbus norint užtikrinti švarų ir sveikatai palankų orą gyvenamosiose bei darbo erdvėse. Namuose, biuruose ar gydymo įstaigose naudojami kondicionieriai turi būti tinkamai prižiūrimi, kad būtų išlaikyta gera oro kokybė ir sumažinta rizika žmonių sveikatai. Nuolatinė dezinfekcija ypač aktuali vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei asmenims, turintiems kvėpavimo sistemos sutrikimų.

Neprižiūrėtas oro kondicionierius gali tapti rimtu taršos šaltiniu. Filtruose, šilumokaičiuose ir kondensato nutekėjimo dalyse kaupiasi dulkės, erkutės, bakterijos, taip pat pelėsiai ir grybeliai. Įjungus sistemą, šios dalelės pasklinda patalpų ore ir gali prisidėti prie alerginių reakcijų, infekcijų bei kvėpavimo takų problemų atsiradimo.

Darbo aplinkoje oro kondicionavimo sistemų priežiūra yra viena iš darbuotojų saugos ir higienos užtikrinimo priemonių. Sveikatos priežiūros ir apgyvendinimo sektoriuose, tokiuose kaip slaugos namai, klinikos ar viešbučiai, periodinis kondicionierių valymas laikomas profesine pareiga ir dažnai yra reglamentuojamas higienos reikalavimų.

Kas nutinka, kai oro kondicionierius nevalomas

Purvinas oro kondicionierius
Purvinas oro kondicionierius

Oro kondicionierių įrenginiuose besikaupiantys nešvarumai ir dulkės gali sukelti įvairių problemų:

  • Mažėja įrangos energetinis efektyvumas ir didėja elektros sąnaudos
  • Blogėja patalpų oro kokybė
  • Didėja bakterijų, pelėsių ir kitų mikroorganizmų plitimo rizika
  • Dažnėja gedimai ir auga remonto bei papildomos priežiūros išlaidos

Užterštas oras gali ne tik skatinti infekcijų plitimą, bet ir dirginti akis, gerklę bei kvėpavimo takus. Tai ypač pavojinga alergiškiems žmonėms ar asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.

Kaip tinkamai atlikti oro kondicionierių valymą

Norint užtikrinti efektyvų sistemos veikimą, būtina atlikti tiek įprastinę priežiūrą, tiek išsamų giluminį valymą.

Kasdienė priežiūra

Naudojimo sezono metu rekomenduojama bent kartą per savaitę pašalinti nuo vidinio bloko susikaupusias dulkes. Tam galima naudoti sausą šluostę arba švelnų siurbimą vakuuminiu valymo įrenginiu.

Giluminis valymas

Pilnas oro kondicionavimo sistemos valymas turėtų būti atliekamas:

  • Prieš vasaros sezoną, ruošiant įrangą intensyviam naudojimui
  • Pasibaigus vasarai, pašalinant susikaupusius nešvarumus prieš šildymo režimo naudojimą žiemą

Svarbu kruopščiai išvalyti ne tik vidinį bloką, bet ir išorinės dalies šilumokaičius. Juose dažnai kaupiasi dulkės, aplinkos tarša, augalų liekanos bei vabzdžiai.

Kaip sumažinti drėgmę namuose

Dėmės ant sienų, tvankus oras ir nesveika vidaus aplinka – per didelė drėgmė nėra vien vizualinė problema. Ji gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę, komfortą bei ilgainiui turėti įtakos sveikatai.

Gera žinia ta, kad šią problemą galima spręsti pasitelkiant tinkamus metodus ir efektyvius sprendimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sumažinti drėgmės lygį namuose ir kodėl svarbų vaidmenį atlieka tinkamai parinkta šildymo sistema.

Kodėl namuose kaupiasi drėgmė?

Per didelė drėgmė vidaus patalpose dažniausiai atsiranda dėl kelių priežasčių derinio. Tam įtakos turi tiek pastato būklė, tiek kasdieniai įpročiai.

Dažniausiai pasitaikantys veiksniai:

  • Kondensatas. Jis susidaro tuomet, kai šiltas ir drėgnas oras liečiasi su šaltais paviršiais, pavyzdžiui, langais ar sienomis. Tai ypač būdinga prastai vėdinamose patalpose.
  • Kasdienė buitinė veikla. Maisto gaminimas, prausimasis duše ar drabužių džiovinimas namuose išskiria daug vandens garų.
  • Kapiliarinė drėgmė. Dažna senesniuose pastatuose, kai drėgmė iš grunto kyla sienomis.
  • Vandens prasiskverbimas. Problema gali atsirasti dėl įtrūkimų, nesandaraus stogo ar nepakankamai izoliuotų konstrukcijų.
  • Šilumos tiltai ir silpna izoliacija. Šaltesnės pastato vietos sudaro palankias sąlygas kondensato kaupimuisi.
  • Neišdžiūvusios statybinės medžiagos. Tai dažnai pasitaiko po remonto darbų arba naujos statybos būstuose.

8 būdai, padedantys sumažinti drėgmę namuose

Tinkamai reguliuokite šildymą

Norint sumažinti kondensato ir pelėsio atsiradimo riziką, rekomenduojama palaikyti 19-20 °C temperatūrą, o santykinę oro drėgmę išlaikyti 45-55 % ribose.

Šiuolaikinės šildymo sistemos leidžia stebėti ir reguliuoti temperatūrą bei drėgmę naudojant išmaniuosius termostatus ir mobiliąsias programėles. Papildomai naudojami išmanieji termostatiniai vožtuvai padeda reguliuoti šilumą atskirose patalpose ir išvengti temperatūros svyravimų, kurie skatina kondensato susidarymą.

Reguliariai vėdinkite patalpas

Jeigu namuose nėra mechaninės vėdinimo sistemos, kasdien praverti langus naudinga net ir trumpam laikui. Taip pagerinama oro cirkuliacija ir sumažėja perteklinės drėgmės kaupimasis.

Gamindami maistą naudokite gartraukį

Virtuvė yra viena pagrindinių drėgmės kaupimosi vietų. Gartraukio naudojimas gaminant padeda pašalinti garus dar prieš jiems pasklindant po namus.

Nedžiovinkite drabužių kambariuose

Viduje džiovinami skalbiniai stipriai padidina oro drėgmę. Jei nėra galimybės jų džiovinti lauke, verta rinktis gerai vėdinamą patalpą arba naudoti džiovyklę.

Naudokite oro kondicionieriaus sausinimo funkciją

Daugelyje oro kondicionavimo sistemų integruotas drėgmės mažinimo režimas. Jis ypač naudingas pereinamuoju sezonu ar vasarą, kai reikia sumažinti drėgmės kiekį pernelyg neatvėsinant patalpų.

Įsirenkite mechaninę vėdinimo sistemą

Mechaninis vėdinimas yra vienas efektyviausių būdų kontroliuoti drėgmės lygį. Tokia sistema užtikrina nuolatinę oro apykaitą, reguliuoja vandens garų kiekį ir padeda išvengti kondensato bei pelėsio susidarymo, ypač gerai izoliuotuose namuose.

Ribokite kambarinių augalų kiekį

Augalai į aplinką išskiria drėgmę per garinimo procesą. Per didelis jų kiekis mažose arba prastai vėdinamose patalpose gali reikšmingai padidinti oro drėgmę.

Naudokite drėgmės matuoklį

Stebint drėgmės lygį galima laiku imtis veiksmų, pavyzdžiui, dažniau vėdinti patalpas, reguliuoti šildymą ar naudoti oro sausintuvą.

Kokias problemas sukelia per didelė drėgmė?

Perteklinė drėgmė patalpose gali paveikti tiek žmogaus savijautą, tiek pačio pastato būklę.

Pelėsio atsiradimas

Drėgnoje aplinkoje greitai formuojasi pelėsis ant sienų, lubų ir blogai vėdinamų kampų. Ilgainiui tai gali pažeisti apdailą bei konstrukcijas.

Sveikatos sutrikimai

Drėgnose patalpose sparčiau dauginasi dulkių erkutės, pelėsiai ir įvairūs mikroorganizmai. Tai gali sukelti alergijas, kvėpavimo sutrikimus bei gleivinių dirginimą, ypač jautresniems žmonėms.

Daiktų nusidėvėjimas

Knygos, drabužiai, baldai ir tekstilės gaminiai drėgnoje aplinkoje dėvisi greičiau. Drėgmė taip pat gali neigiamai paveikti elektronikos prietaisus, tokius kaip kompiuteriai, telefonai ar smulkūs buitiniai įrenginiai.

Mažesnis komfortas

Drėgnas oras dažnai atrodo sunkus ir nemalonus, todėl gyvenamoji aplinka tampa mažiau komfortiška kasdieniam naudojimui.

Efektyviausias būdas kovoti su drėgme namuose

Nors natūralus vėdinimas atidarius langus leidžia pakeisti orą patalpose, toks procesas vyksta nekontroliuojamai. Dėl to į vidų gali patekti teršalai, o šilumos nuostoliai tampa gerokai didesni.

Šiuolaikiniai pastatai pasižymi didesniu sandarumu ir mažesniu natūraliu oro pralaidumu. Dėl netolygaus vėdinimo juose gali kauptis perteklinė drėgmė, didinanti kondensato ir pelėsio atsiradimo tikimybę.

Mechaninė vėdinimo sistema leidžia išspręsti šias problemas užtikrinant nuolatinę ir kontroliuojamą oro kaitą, filtruojant teršalus bei sumažinant šilumos praradimą.

Pagrindiniai mechaninio vėdinimo privalumai:

  • Stabilus ir kontroliuojamas drėgmės lygis, padedantis išvengti kondensato ant sienų bei langų.
  • Geresnė oro kokybė, nes sulaikomos dulkės, alergenai ir kvapai.
  • Galimybė vėdinti neatidarant langų, kas itin naudinga triukšmingose ar užterštose vietovėse.

Pagal poreikius galima rinktis tiek centralizuotas mechaninio vėdinimo sistemas, tiek lokalius sprendimus, tinkamus ir renovuojamiems būstams.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad vietines drėgmės problemas ant sienų galima spręsti papildomomis priemonėmis. Tam naudojami laidūs orui dažai, kurie tepami pašalinus pelėsį, arba termoizoliaciniai dažai, mažinantys temperatūrų skirtumą tarp oro ir paviršių bei padedantys sumažinti kondensato kaupimąsi.

Ar rekuperatorius gali būti naudojamas vėsinimui?

Didžioji dalis perkaitimo problemų gyvenamuosiuose namuose kyla dėl saulės spindulių poveikio per didelius į pietų pusę orientuotus langus. Efektyviausias sprendimas yra numatyti apsaugą nuo perkaitimo dar projektavimo etape.

Jeigu pastatas jau įrengtas ir jame juntamas per didelis karštis, vis dar galima pagerinti situaciją be aktyvios oro kondicionavimo sistemos. Dažnai pakanka tinkamai suplanuoti šešėliavimo sprendimus ir sumažinti tiesioginės saulės poveikį patalpoms.

Rekuperatoriaus naudojimas vėsinimui

Rekuperatoriai užtikrina nuolatinį šviežio ir filtruoto oro tiekimą į patalpas bei leidžia perduoti šilumą arba vėsą tarp ištraukiamo ir tiekiamo oro srautų.

Šaltuoju metų laiku įrenginyje esantis šilumokaitis perduoda šilumą iš šalinamo oro į iš lauko tiekiamą orą. Vasarą procesas vyksta priešinga kryptimi. Kai vidaus oras yra vėsesnis nei lauke, dalis šios vėsos perduodama tiekiamam orui.

Dėl to rekuperatorius gali suteikti nedidelį vėsinimo efektą. Taip pat egzistuoja technologiniai sprendimai, leidžiantys sistemą papildyti aktyviu vėsinimu, tačiau praktikoje toks variantas ne visuomet pasiteisina.

Kodėl rekuperatorius nėra efektyvus pagrindinis vėsinimo sprendimas?

Pagrindinė priežastis susijusi ne su pačia technologija, o su oro savybėmis. Oras perduoda šilumą ir vėsą gerokai prasčiau nei kitos terpės, todėl norint efektyviai atvėsinti patalpas reikia didelių oro kiekių.

Tačiau rekuperacinės sistemos yra projektuojamos veikti naudojant palyginti mažus oro srautus. Dažnai tiekiamo oro kiekis būna gerokai mažesnis nei perkaitusios patalpos oro tūris.

Standartinis rekuperatorius paprastai dirba maždaug 0,5 oro kaitos per valandą režimu, kuris skirtas gerai oro kokybei palaikyti. Norint realiai sumažinti temperatūrą patalpoje, dažniausiai reikia apie 2 oro kaitų per valandą. Tai reiškia, kad reikalingas beveik keturis kartus didesnis oro srautas nei įprastai užtikrina rekuperatorius.

Dėl šios priežasties intensyviam vėsinimui reikėtų gerokai didesnių įrenginių ir papildomos infrastruktūros:

  • didesnių ortakių
  • galingesnių ventiliatorių
  • masyvesnių triukšmo slopintuvų
  • papildomai izoliuotų ortakių
  • didesnio sistemos našumo

Tokie sprendimai gyvenamuosiuose namuose dažniausiai būna nepraktiški ir ekonomiškai neefektyvūs. Viena pagrindinių rekuperatoriaus paskirčių yra mažinti energijos sąnaudas, todėl jo pavertimas didelio našumo vėsinimo sistema dažnai praranda prasmę.

Taip pat svarbu žinoti, kad rekuperatoriai su integruotu vėsinimu paprastai neveikia zoniniu principu. Visa sistema tampa viena centrine vėdinimo zona, todėl negalima individualiai reguliuoti skirtingų kambarių vėsinimo poreikio.

Praktikoje tai sukelia nepatogumų, nes:

  • pietinėje pusėje esančioms patalpoms reikia daugiau vėsinimo
  • šiaurinėje pusėje esančiose erdvėse poreikis būna gerokai mažesnis
  • kiekvienas kambarys skirtingai įkaista dėl langų dydžio, žmonių kiekio ar naudojamos įrangos

Kada rekuperatorius gali būti tinkamas vėsinimui?

Tam tikrose situacijose papildomas vėsinimas per rekuperatorių gali būti veiksmingas ir ekonomiškas sprendimas.

Pastatai su mažu perkaitimo pavojumi

Gerai suprojektuotuose ir sandariuose pastatuose, kuriuose perkaitimo rizika minimali, rekuperatorius gali būti naudojamas lengvam oro atvėsinimui itin karštomis dienomis.

Tokiais atvejais nedidelio oro srauto dažnai pakanka komfortui palaikyti.

Nedideli būstai

Mažuose namuose ar butuose, kuriuose yra nedaug kambarių, vienos zonos vėsinimas gali veikti pakankamai efektyviai. Esant mažesniam plotui lengviau išlaikyti tolygesnę temperatūrą visose patalpose.

Kaip sustiprinti rekuperatoriaus vėsinimo galimybes?

Jeigu norima didesnio vėsinimo efekto, sistema gali būti papildyta vandens pagrindu veikiančiu sprendimu.

Tokiu principu ortakiuose montuojamas vėsinimo elementas, per kurį teka atšaldytas vanduo. Jis gali būti tiekiamas, pavyzdžiui, iš reversinio oras-vanduo šilumos siurblio.

Per šį elementą tekantis tiekiamas oras atvėsta prieš patenkant į patalpas. Veikimo principas panašus į radiatoriaus, tik vietoje šildymo vyksta oro aušinimas.

Aktyvaus vėsinimo sistemos

Jeigu pastate perkaitimo problema yra didelė ir jos nepavyksta išspręsti architektūriniais sprendimais, dažniausiai tampa būtina aktyvi vėsinimo sistema.

Pirmiausia verta įvertinti šiuos aspektus:

  • pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu
  • langų dydį ir jų kryptį
  • išorines apsaugos nuo saulės priemones
  • pastato konstrukcinius sprendimus

Kai to nepakanka, gali būti reikalinga:

  • kondicionavimo sistema
  • ventiliatoriniai konvektoriai lubose
  • atskirų patalpų aktyvus vėsinimas

Tokios sistemos gali būti naudojamos kartu su rekuperatoriumi nepabloginant jo veikimo.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvienoje patalpoje šilumos kiekis skiriasi. Temperatūrą veikia:

  • žmonių skaičius
  • apšvietimas
  • buitiniai prietaisai
  • maisto gaminimas
  • elektronikos naudojimas

Dėl šios priežasties atskirų kambarių vėsinimas dažnai tampa efektyvesniu sprendimu nei vienos bendros sistemos naudojimas visam pastatui.

Kas yra VRF sistema

Visiškai elektrinė kintamo šaltnešio srauto (VRF) technologija yra viena sparčiausiai augančių komercinių pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sprendimų sričių. Vis daugiau vystytojų ir pastatų savininkų renkasi šią technologiją, siekdami sumažinti eksploatacines sąnaudas ir užtikrinti pastatų atitiktį ateities energiniams reikalavimams.

VRF sistema padalija pastatą į atskiras zonas, kurios pritaikomos pagal komforto ir energinio efektyvumo poreikius. Naudojant tik elektrą ir atsisakant iškastinio kuro, šildymas ir vėsinimas vykdomi cirkuliuojant šaltnešiui tarp lauko įrenginio ir kiekvienos zonos vidaus blokų, kurie gali būti su ortakiais arba be jų. Vienas išorinis įrenginys gali aptarnauti iki 50 vidaus blokų.

Kiekvienai zonai nustatomi individualūs parametrai, atsižvelgiant į jos paskirtį, užimtumą, saulės poveikį ir naudotojų poreikius. Pastato priežiūros specialistai gali suteikti naudotojams galimybę reguliuoti temperatūrą savo zonose, tuo pačiu išlaikydami centralizuotą sistemos valdymą. VRF valdymas gali būti integruojamas į pastato valdymo sistemas naudojant standartinius ryšio protokolus.

Kintamos galios šilumos siurblio sistema tvariam šildymui ir vėsinimui

Įprastos šildymo sistemos, kurios naudoja iškastinį kurą, išskiria anglies dioksidą, azoto dioksidą ir smulkias kietąsias daleles. Augant reikalavimams mažinti taršą ir didinti pastatų tvarumą, VRF sprendimai tampa švaresne ir efektyvesne alternatyva.

Šiluma yra natūralus energijos judėjimas tarp skirtingos temperatūros objektų. Ši energija visada perduodama iš šiltesnio objekto į vėsesnį. VRF sistemos nenaudoja degimo procesų šilumai generuoti. Vietoje to jos surenka aplinkoje esančią šiluminę energiją ir ją panaudoja pakartotinai, naudodamos šaltnešį.

Oro šaltinio VRF sistemos šilumą paima iš lauko oro, o vandens šaltinio sprendimai ją gauna iš vandens telkinių ar geoterminių šaltinių. Pažangios technologijos leidžia užtikrinti efektyvų šildymą net esant labai žemai temperatūrai, iki maždaug -33 °C.

Šildymo režimu lauko įrenginys plečia šaltnešio dujas, kol jų temperatūra tampa žemesnė už aplinkos temperatūrą. Dėl šio skirtumo sistema gali absorbuoti šiluminę energiją ir perduoti ją vidaus blokams. Tokiu būdu išgaunamas šilumos kiekis viršija sunaudojamą elektros energiją.

Vėsinimo metu vidaus blokai sugeria šilumą iš patalpų ir perduoda ją į lauko įrenginį, kur ji pašalinama. Vidaus bloke esantis šilumokaitis atvėsta, o ventiliatorius paskirsto vėsų orą patalpoje. Kadangi sistema gali atlikti tiek šildymo, tiek vėsinimo funkcijas, nebereikia atskirų įrenginių.

Standartinėse VRF šilumos siurblio sistemose visi vidaus blokai vienu metu veikia tuo pačiu režimu. Pastatuose, kur reikalingas skirtingas mikroklimatas skirtingose zonose, gali būti naudojamos šilumos grąžinimo sistemos, leidžiančios vienu metu šildyti ir vėsinti skirtingas erdves.

Tylus veikimas ir energinis efektyvumas

VRF sistemos pasižymi itin tyliu veikimu ir tiksliai palaiko nustatytą temperatūrą kiekvienoje zonoje. Inverterinė kompresoriaus technologija leidžia reguliuoti ventiliatoriaus greitį ir šaltnešio kiekį, todėl sistema veikia tik tiek, kiek reikia realiuoju laiku.

Kai keičiasi patalpų apkrova, žmonių skaičius ar lauko temperatūra, sistema automatiškai prisitaiko. Toks veikimo principas leidžia užtikrinti stabilesnę temperatūrą, mažesnį triukšmą ir didesnį energinį efektyvumą nei tradicinės sistemos, kurios dažnai veikia įjungimo ir išjungimo režimu.

Nuolatinė oro cirkuliacija padeda tolygiai paskirstyti temperatūrą, sumažina karštų ir šaltų zonų susidarymą ir leidžia išvengti stipraus oro pūtimo.

Kompaktiškas ir modulinis sprendimas, leidžiantis taupyti

VRF įranga yra lengvesnė ir užima mažiau vietos nei tradiciniai sprendimai, todėl sumažėja konstrukciniai reikalavimai ir įrengimo sąnaudos. Dėl kompaktiškumo ir įvairių vidaus blokų pasirinkimo projektuotojai gali lengviau prisitaikyti prie architektūrinių ir estetinių poreikių.

Maži ir tylūs įrenginiai leidžia efektyviau išnaudoti pastato erdves, pavyzdžiui, įrengti ant stogo poilsio zonas ar komercines erdves. Modulinė sistemos struktūra suteikia galimybę diegti sprendimą etapais, todėl dalį investicijų galima atidėti iki tol, kol patalpos bus pradėtos naudoti.