Didžioji dalis perkaitimo problemų gyvenamuosiuose namuose kyla dėl saulės spindulių poveikio per didelius į pietų pusę orientuotus langus. Efektyviausias sprendimas yra numatyti apsaugą nuo perkaitimo dar projektavimo etape.
Jeigu pastatas jau įrengtas ir jame juntamas per didelis karštis, vis dar galima pagerinti situaciją be aktyvios oro kondicionavimo sistemos. Dažnai pakanka tinkamai suplanuoti šešėliavimo sprendimus ir sumažinti tiesioginės saulės poveikį patalpoms.
Rekuperatoriaus naudojimas vėsinimui
Rekuperatoriai užtikrina nuolatinį šviežio ir filtruoto oro tiekimą į patalpas bei leidžia perduoti šilumą arba vėsą tarp ištraukiamo ir tiekiamo oro srautų.
Šaltuoju metų laiku įrenginyje esantis šilumokaitis perduoda šilumą iš šalinamo oro į iš lauko tiekiamą orą. Vasarą procesas vyksta priešinga kryptimi. Kai vidaus oras yra vėsesnis nei lauke, dalis šios vėsos perduodama tiekiamam orui.
Dėl to rekuperatorius gali suteikti nedidelį vėsinimo efektą. Taip pat egzistuoja technologiniai sprendimai, leidžiantys sistemą papildyti aktyviu vėsinimu, tačiau praktikoje toks variantas ne visuomet pasiteisina.
Kodėl rekuperatorius nėra efektyvus pagrindinis vėsinimo sprendimas?
Pagrindinė priežastis susijusi ne su pačia technologija, o su oro savybėmis. Oras perduoda šilumą ir vėsą gerokai prasčiau nei kitos terpės, todėl norint efektyviai atvėsinti patalpas reikia didelių oro kiekių.
Tačiau rekuperacinės sistemos yra projektuojamos veikti naudojant palyginti mažus oro srautus. Dažnai tiekiamo oro kiekis būna gerokai mažesnis nei perkaitusios patalpos oro tūris.
Standartinis rekuperatorius paprastai dirba maždaug 0,5 oro kaitos per valandą režimu, kuris skirtas gerai oro kokybei palaikyti. Norint realiai sumažinti temperatūrą patalpoje, dažniausiai reikia apie 2 oro kaitų per valandą. Tai reiškia, kad reikalingas beveik keturis kartus didesnis oro srautas nei įprastai užtikrina rekuperatorius.
Dėl šios priežasties intensyviam vėsinimui reikėtų gerokai didesnių įrenginių ir papildomos infrastruktūros:
- didesnių ortakių
- galingesnių ventiliatorių
- masyvesnių triukšmo slopintuvų
- papildomai izoliuotų ortakių
- didesnio sistemos našumo
Tokie sprendimai gyvenamuosiuose namuose dažniausiai būna nepraktiški ir ekonomiškai neefektyvūs. Viena pagrindinių rekuperatoriaus paskirčių yra mažinti energijos sąnaudas, todėl jo pavertimas didelio našumo vėsinimo sistema dažnai praranda prasmę.
Taip pat svarbu žinoti, kad rekuperatoriai su integruotu vėsinimu paprastai neveikia zoniniu principu. Visa sistema tampa viena centrine vėdinimo zona, todėl negalima individualiai reguliuoti skirtingų kambarių vėsinimo poreikio.
Praktikoje tai sukelia nepatogumų, nes:
- pietinėje pusėje esančioms patalpoms reikia daugiau vėsinimo
- šiaurinėje pusėje esančiose erdvėse poreikis būna gerokai mažesnis
- kiekvienas kambarys skirtingai įkaista dėl langų dydžio, žmonių kiekio ar naudojamos įrangos
Kada rekuperatorius gali būti tinkamas vėsinimui?
Tam tikrose situacijose papildomas vėsinimas per rekuperatorių gali būti veiksmingas ir ekonomiškas sprendimas.
Pastatai su mažu perkaitimo pavojumi
Gerai suprojektuotuose ir sandariuose pastatuose, kuriuose perkaitimo rizika minimali, rekuperatorius gali būti naudojamas lengvam oro atvėsinimui itin karštomis dienomis.
Tokiais atvejais nedidelio oro srauto dažnai pakanka komfortui palaikyti.
Nedideli būstai
Mažuose namuose ar butuose, kuriuose yra nedaug kambarių, vienos zonos vėsinimas gali veikti pakankamai efektyviai. Esant mažesniam plotui lengviau išlaikyti tolygesnę temperatūrą visose patalpose.
Kaip sustiprinti rekuperatoriaus vėsinimo galimybes?
Jeigu norima didesnio vėsinimo efekto, sistema gali būti papildyta vandens pagrindu veikiančiu sprendimu.
Tokiu principu ortakiuose montuojamas vėsinimo elementas, per kurį teka atšaldytas vanduo. Jis gali būti tiekiamas, pavyzdžiui, iš reversinio oras-vanduo šilumos siurblio.
Per šį elementą tekantis tiekiamas oras atvėsta prieš patenkant į patalpas. Veikimo principas panašus į radiatoriaus, tik vietoje šildymo vyksta oro aušinimas.
Aktyvaus vėsinimo sistemos
Jeigu pastate perkaitimo problema yra didelė ir jos nepavyksta išspręsti architektūriniais sprendimais, dažniausiai tampa būtina aktyvi vėsinimo sistema.
Pirmiausia verta įvertinti šiuos aspektus:
- pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu
- langų dydį ir jų kryptį
- išorines apsaugos nuo saulės priemones
- pastato konstrukcinius sprendimus
Kai to nepakanka, gali būti reikalinga:
- kondicionavimo sistema
- ventiliatoriniai konvektoriai lubose
- atskirų patalpų aktyvus vėsinimas
Tokios sistemos gali būti naudojamos kartu su rekuperatoriumi nepabloginant jo veikimo.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad kiekvienoje patalpoje šilumos kiekis skiriasi. Temperatūrą veikia:
- žmonių skaičius
- apšvietimas
- buitiniai prietaisai
- maisto gaminimas
- elektronikos naudojimas
Dėl šios priežasties atskirų kambarių vėsinimas dažnai tampa efektyvesniu sprendimu nei vienos bendros sistemos naudojimas visam pastatui.
